pelenuočius

pelenuõčius, -ė smob. (2) žr. 2 pelenius 1: Buvo užsakyta eit ir spangiem, ir kvailiem, tai turėjo ir tas pelenuočius eitie BsPIII115. Toj pelenuočė tuo sugriebė greitai vandens ir nunešė karalaičiui BsPIII135.